Patarimai

dav

Betono grindų paruošimas dažymui:
BENDROJI DALIS
Dažomo betono sudėtyje negali būti  priedų, turinčių neigiamos įtakos dažymo kokybei (pvz. silikonai, silikatai). Nežinomos sudėties betonuojamiems paviršiams, o taip pat naudojant anksčiau nepatikrintus keitiklius-priedus, reikia atlikti lakavimo – dažymo testą nedideliame plote ir nustatyti sukibimą bei kitus lakavimo – dažymo kokybės rodiklius.
Betono absoliutus drėgnumas turi būti ne daugiau kaip 4 %. (Santykinis betono drėgnumas turi būti ne daugiau kaip 97%). Vienas iš dažniausiai pasitaikančių betono paviršiaus drėgmės šaltinių yra gruntiniai vandenys. Todėl reikia įsitikinti hidroizoliacijos patikimumu. Paprasčiausia betono drėgnumą išmatuoti drėgmės matavimo prietaisu. Jo neturint, statybų praktikoje plačiai paplitęs betono drėgmės patikrinimo metodas yra nedidelio paviršiaus ploto apklijavimas polietileno plėvele (ne mažiau kaip 10 mkm storio, maždaug 1 m x 1 m dydžio plėvelės atraiža lipnia juosta priklijuojama pagal perimetrą vienai parai). Jei vidinėje plėvelės pusėje susikaupia drėgmės kondensatas arba betonas patamsėja, tai liudija apie paviršiaus drėgnumą. Tokiu atveju betono dažyti negalima.
Reikia turėti omenyje, kad betono drėgnumą reikia nustatyti įvairiomis sąlygomis. Pavyzdžiui, atliekant bandymus šildomose patalpose (esant padidintai temperatūrai ir sumažintai oro drėgmei), galima nustatyti drėgmę betone, tuo tarpu nesant šildymo (esant žemesnei temperatūrai ir didesnei oro drėgmei) bandymų metu gali būti nenustatyta perteklinė drėgmė betone dėl žemo vandens garų slėgio.Betonas turi būti švarus, nedulkėtas ir be šiukšlių, susidariusių dėl abrazyvinio valymo. Dulkes šalinti rekomenduojama šepečiu, o po to paviršių nuvalyti pramoniniu dulkių siurbliu.
Nerekomenduojamas drėgnas valymas, nes po jo reikia 24 valandas džiovinti paviršių. Ruošiant betoninius paviršius, eksploatuojamus didelių temperatūros pokyčių sąlygomis, būtina įrengti taip vadinamas „temperatūrines siūles“, neleidžiančias dangai suskilinėti. Vienas iš „temperatūrinių siūlių“ įrengimo variantų parodytas 1 pav.

Temperaturines siules irengimas 1

  • “Plastinis distanceris”- elastinga polietileno virvė siūlių ir įtrūkimų sandarinimui naudojamas ir kaip savotiškas hermetiko gylio ribotuvas. Populiariausi virvės išmatavimai: D-6mm, 10mm, 15mm, 20mm
  • Betono paviršius turi būti mechaniškai tvirtas ir nesideformuoti, veikiant mechaninėms apkrovoms iki 25 MPa (250 kg/cm2).
  • Betono atsparumas turi būti ne mažiau 2 N/mm2 (matuojant trūkimo metodu).

BETONO PARUOŠIMAS
1. Naujas betonas
Naujo betono paviršiai turi kietėti ne mažiau kaip 28 paras, prieš juos lakuojant arba dažant. Kai kuriais atvejais (žemesnė temperatūra, labai storas naujo betono pagrindas, dideli drėgmės svyravimai), reikia laukti iki 60 parų. Reikia pašalinti kalkių pieną (pageidautina mechaniniu būdu): rotacine šlifavimo mašina, naudojant abrazyvines medžiagas, kurių grūdėtumo numeris 16 arba 36, arba smėliasrove, naudojant gamtinį smėlį arba kvarcą). Kartais naudojamas ėsdinimo rūgštimi būdas nerekomenduojamas dėl žemiau aprašytų priežasčių.

1.1. Ėsdinimas rūgštimi
Naujo betono paviršiaus ėsdinimas rūgštimi efektyviai pašalina kalkių pieną. Tačiau po ėsdinimo rūgštimi būtina kruopščiai nuplauti betono paviršių vandeniu, o po to jį gerai  išdžiovinti. Kiti ėsdinimo rūgštimi trūkumai:

  • Galimas korozinis rūgšties poveikis plieno armatūrai (apdorojant gelžbetonį), o taip pat plieninėms konstrukcijoms ir įrengimams, kurie gali būti patalpose.
  • Ėsdinimo rūgštimi procedūrą atliekančiam operatoriui būtina dėvėti specdrabužius (rūgštims atsparias pirštines, guminius batus, kombinezoną, dujokaukę ir pan.), apsauginius akinius ir specialias kvėpavimo organų apsaugos priemones.
    Jei vis dėlto buvo nuspręsta naują betono paviršių ėsdinti rūgštimi, tuomet rekomenduojama naudoti druskos rūgštį, atskiestą iki 10÷15% koncentracijos. Rekomenduojama išeiga 0,5 litro/m2. Betoninio paviršiaus apdorojimo rūgštimi metu atsiranda oro burbuliukai. Reakcija trunka apie 5 min. (Kaip taisyklė, parduodama druskos rūgštis yra 30 % koncentracijos).

1.2. Pašaliniai teršalai
Praktiniais sumetimais rekomenduojama įsitikinti, ar betoninis paviršius nesuteptas tokiais teršalais, kaip bitumo, lakų ar dažų dėmės, tepalai ir kt. medžiagos, kurios gali užteršti naują betoną statybos darbų atlikimo metu. Šiuos  nešvarumus reikia pašalinti mechaniniais būdais.
2. Senas betonas
Senas betonas“ turi būti geros būklės, t.y. jame neturi būti atvirų įtrūkimų ir stambių porų. Esami bei betono valymo metu atsiradę įtrūkimai ir išdaužos turi būti užglaistyti specialiais polimeriniais mišiniais.
Gilūs įtrūkimai prieš glaistant turi būti „atidaryti“ kampiniu šlifavimo prietaisu juos praplatinant ne mažiau kaip iki 4-5mm pločio. Nerekomenduojama naudoti glaistymo mišinių cemento pagrindu, nes jų mechaninis atsparumas plonuose sluoksniuose yra nepakankamas.

Esant pašaliniams teršalams, rekomenduojama atlikti tokias operacijas:
Degalų ir tepalų pėdsakus reikia pašalinti garo su plovikliu srove. taip pat galima gramdyti  naudojant karštą natrio hidroksido mišinį ar kitas tam skirtas priemones. Visais atvejais būtina imtis maksimalių atsargumo priemonių.
Būtina dėvėti specdrabužius, pirštines rankų apsaugai, akinius ir kvėpavimo organų apsaugos priemones.
Gyvulinės ir augalinės kilmės riebalų dėmių pėdsakus taip pat reikia visiškai pašalinti. Skirtingai nei degalų ir tepalų dėmes, šiuos nešvarumus yra ypač sunku išvalyti garo srove arba išplauti natrio hidroksidu. Jei riebalai jau įsigėrė į betoną, tuomet patikimiausias paviršių paruošimo būdas yra mechaninis užteršto betono sluoksnio pašalinimas. Priklausomai nuo riebalų prasiskverbimo gylio naudojamas valymas smėlio srove arba nufrezavimas- nušlifavimas deimantiniais diskais.

Slifavimo_masina_CO

Medinių grindų ir parketo šlifavimas

Plyteliu_pjovimo_stakles_500W

Plytelių klojimas

7196 Total Views 2 Views Today